19. kylmykuudu

On otettu Рувики-späi
Kylmykuu
En To Ko Ne Pi Su Py
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            
Vuozi 2026

19. kylmykuudu — grigorianskoin kalenduaran mugah vuvven 323. päivy (324. päivy kargavusvuon). Vuvven loppussah on 42 päiviä.

Pruazniekat da mustopäivät

Kanzoinvälizet

  •  Yhtistynnyöt Kanzukunnat — Kanzoinväline miehien päivy.
  •  Yhtistynnyöt Kanzukunnat — Muailman tualietan päivy.

Kanzallizet

Ammatillizet

Tapahtumat

  • 1825 — A. S. Puškin loppi Boris Godunov -histouriellizen druaman kirjutandan.
  • 1933 Vasilii Nikolajevič Firsov (ven. Василий Николаевич Фи́рсов, 19. kylmykuudu 1951, Velikoust'ugan piiri[d], Vologdan aloveh[d] — 9. heinykuudu 2010, Petroskoi) on ven'alaine kirjuttai, suarnansanelii, folkloristu. Leningruadas perustettih Uuzi teatru (ven. Новый театр) (vuvves 1953 Leningruadan Lensovetan nimine teatru, vuvves 1992 Akadiemine avvonaine teatru (ven. Академический открытый театр)).

Sinäpiän rodivunnuot

  • 1711 — Mihail Lomonosov (kuolluh vuvvennu 1765), Ven'an tiedomies, runolii, taidoilii, histourientutkii, filousoffu.
  • 1770 — Ivan Kruzenštern (kuolluh vuvvennu 1846), Ven'an merenkulgii, admirualu, Ven'an enzimäzen matkan muailmas ymbäri johtai.
  • 1951 — Vasilii Firsov] (kuolluh vuvvennu 2010), ven'alaine kirjuttai, suarnansanelii, folkloristu.

Sinäpiän kuolluot

  • 1828Franz Schubert (roinnuhes vuvvennu 1797), avstrielaine säveldäi
  • 1980Sulo Juntunen (roinnuhes vuvvennu 1915), nevvostolaine taidoilii, taidomualuaju, gruafiekku, ymbäristökuvien mualuajua, Nevvostoliiton rahvahan taidoilii (1980).
  • 1993 — Leinid Gaidai (roinnuhes vuvvennu 1923), kino-ohjuaju, Nevvostoliiton rahvahan artistu.

Ennustukset

Puavilan- da Varlaamanpäivy.

  • Ku jiädy jogiloil ollou äijy — sit leibiägi rodieu äijy, a ku ollou vähä, sit leibiägi rodieu vähä.
  • Ku hevot hyvin syödäneh, sit talvel ei ruveta läžimäh.
  • Ku sinäpiän lehmy andanou äijän maiduo, sit talvel roijah hyvät lypsöt.
  • Ku pihal ei tuule — terväh pakastahes[3].

Huomavukset

  1. Вооружённые силы РК отмечают День ракетных войск и артиллерии. Kačondan päivymiäry: 23. tuhukuudu 2016. Arhiviiruittu 11. kevätkuudu 2016
  2. Глава Минобрнауки России Валерий Фальков подписал приказ об установлении Дня преподавателя высшей школы (рус.). minobrnauki.gov.ru (3. kylmykuudu 2021). Kačondan päivymiäry: 22. kylmykuudu 2022.
  3. Народные приметы 19 октября. Kačondan päivymiäry: 19. kylmykuudu 2009. Arhiviiruittu 23. ligakuudu 2008